- įturtėti
- įturtė́ti intr. pasidaryti turtingam, praturtėti: [Vaikai] tad teskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys S.Dauk. Kitas niekas nekaitėjo, tiktai įturtėti grobiu S.Dauk. Net per daug įturtė́jo Rmš. \ turtėti; įturtėti; paturtėti; praturtėti; suturtėti
Dictionary of the Lithuanian Language.